*Grįžta namo. Vos uždaro duris, mama atlekia į kolidorių*
- Gabriele, kur buvai, aš ką tik padariau valgyt..
*G*
-Nereikia mama, juk žinai, kad dabar gyvenu mokykloje, ir kad joje galiu pavalgyt....
*Mama susiraukia*
- Bet vaikeli, ten tikriausiai atliekom maitina.. Juk reikia tau, tokiai mažutei bent kažko sveiko...
- Mama,*G irgi susiraukė*- Ten aukščiausios klasės mokykla, ir ten atliekom tikrai nemaitina..*tarpdury pasirodo A. G pasižiūrėjo į jį žvilgsniu, sakančiu "padėk"*
- Mama, *tarė A*- Juk aš irgi ten mokiaus, ir ten gerai maitina... Palik vaiką ramybėj..
- Na žiūrėkit jūs man..*G ir A iškart užsidarė kambary*
- Ačiū,*tarė G ir nusisukusi nuo jo, į kuprinę pradėjo krautis maišelius.*
- Ką čia darai?*susiraukė A, pasilenkdamas, kad matytų ką ji daro.*
- Ruošiuosi į mokyklą. Jei ką, paaiškink mamai, čiau,*ji greit užsegusi kuprinę išėjo iš kambario.
- Mam, einu į mokyklą, ten ir nakvosiu,
- Bet.. Bet..*pradėjo jos mama, bet durys užsidarė ir G išėjo*